- trasiojimas
- trasiójimas dkt.
.
.
trasiojimas — sm. (1) BŽ495, DŽl; VoL182 183 → trasioti: 1. Vietose patogiose pilis pastrūnijo, gaują, kurią buvo su savimi atvedęs, paskaidė į laukus gyventi ir tankiais trasiojimais ją įturtino S.Dauk. 2. Nusitrasiojo par naktį – jug gyva liga iš tų… … Dictionary of the Lithuanian Language